- išutėliauti
- išutėliáuti 1. tr. Rtr, NdŽ, KŽ išrinkti utėles. | refl. tr. Rtr: Išsiutėliáuk marškinius, tai neskrapštysi vienodai Ds. 2. refl. Š išsigaudyti utėles: Kasais, kasais, gal yr daug utėlių, išsiutėliáuk Ds. 3. tr., intr. prk. uoliai išieškoti, iššniukštinėti: Surenka senis visus lupatus – teip išutėliáuna Dkk. Paltą išieškojo, iškudinėjo, išutėliãvo Dkš. Gerai biržynėlį išutėliavaũ, o grybų ir ana da rado Mlt. \ utėliauti; išutėliauti; nuutėliauti; pautėliauti
Dictionary of the Lithuanian Language.